Taigi apibendrinant galima teigti, jog pateiktas reguliaviamo nevienodumas skirtingose pasaulio valstybėse gali sukelti materialių pasekmių, sprendžiant su nuostoliais susijusius klausimus bei siekiant tinkamo nuostolių atlyginimo, o taip pat vertinant galimų nuostolių mastą ir riziką. Pabrėžtina, jog Roterdamo taisyklės, kurios priimtos dar 2009 rugsėjo 23 dieną, sukuria materialius pagrindus vieningam pervežimų reguliavimo režimui, tačiau šių taisyklių faktiniam įsigaliojimui taikoma būtina bent 20 šalių ratifikacijos sąlygą, o kaip ir minėta anksčiau, Roterdamo taisyklės ratifikuotos tik 4 valstybėse, taigi tokiu ratifikacijos tarp valstybių tempu šios taisyklės taptu realiu teisės instrumentu tik 2058 metais. Taigi kol Roterdamo taisyklės nėra įsigaliojusios, netenkinant ratifikavusių šalių skaičiaus salygos, atitinkamose keturiose šias taisykles ratifikavusiose valstybėse taikomas anksčiau ratifikuotas galiojantis reguliavimas, nors ir Roterdamo taisyklių 89 straipsnio 1 ir 2 dalys numato pareigą denonsuoti prieš tai galiojusį vežimo jūrą reguliavimą.
Straipsnį parengė: Šarūnas Gajauskas