„FC Hegelmann Litauen Klubas“ buvo įkurtas 2009 m., kai logistikos kompanija „Hegelmann transporte“ nusprendė plėtoti ir skatinti darbuotojų fizinį aktyvumą. 2021 metai klubui yra debiutiniai ir tai yra  istorinis klubo sezonas, kadangi klubas dalyvauja aukščiausiame šalies divizione – Optibet A lygoje.

HBrokers ir „FC Hegelmann Litauen“ komanda suvienijo bendrus interesus ir nusprendė pasirūpinti žaidėjų draudimu iš anksto. Apie šį sprendimą plačiau savo mintimis pasidalino HBrokers COO Šarūnas  Gajauskas.

„Turbūt nenuostabu, jog futbolas tai numeris vienas sportas pasaulyje, tad likti šio sporto paribyje šiandieniame pasaulyje tiesiog neįmanoma. Nors draudimo brokerių įmonės HBrokers kolektyve individualiai palaikome didelį ratą garsių kitų valstybių komandų, tačiau tikime futbolo atgijimo galimybėmis ir Lietuvoje, o prie to norime prisidėti skatinant perspektyvias futbolo komandas.„FC Hegelmann Litauen“ žinojome ir sekėme jų tobulėjimą gan akylai, pažįstame žmones, kurie tiesiogiai prisideda prie šios komandos pasiekimų. Tad kiekvienais metais gerėjant „FC Hegelmann Litauen“ komandos rezultatams norime prisidėti prie jų sėkmės dar labiau palaikant kolegas ir futbolo ateitį“, – komentuoja Šarūnas  Gajauskas.

Kodėl Hbrokers nusprendė drausti „FC Hegelmann Litauen”?

„Tikime „FC Hegelmann Litauen“ perspektyvomis ir tolesniu rezultatų alkiu. Jų požiūris į sportą bei darbo principai siekiant tikslų absoliučiai atitinka HBrokers deklaruojamas vertybes, tad norime prisidėti prie jų sėkmės laimint ir palaikyti nutikus netikėtumams. Manome, jog futbolo komanda turi labiausiai susitelkti tik į komandos rezultatus aikštelėje, o galimų rizikų valdymą perduoti šios srities profesionalams, tad manome, jog HBrokers patirtis bei profesionalumas draudimo bei žalų valdymo srityse papildys komandos darbą ir už futbolo aikštelės ribų.“

Ko tikitės iš bendradarbiavimo?

„Visų pirma, „FC Hegelmann Litauen“ yra Kauno miestą atstovaujanti komanda, o Kauno regionas yra HBrokers namai ir tvirtovė. Iš bendradarbiavimo su nauju klientu taip pat norime įgauti naudingos patirties dirbant su sporto komandomis, pažįstant ir valdant jų veiklos rizikas, vertinant individualius draudimo poreikius ir administruojant įvykius, taip papildant futbolo komandos Hegelmann Litauen veiklas ir palengvinant jų kelią link pergalių. Su sėkmingos partnerystės pavyzdžiais bei gerais Hegelmann Litauen rezultatais kartu galime prisidėti prie futbolo kaip sporto populiarumo atgijimu Lietuvoje. Didelius rezultatai gali nulemti ir maži elementai, tad draudimas gali padėti suvaldyti įvairaus pobūdžio ir masto rizikas ne tik kasdieniame gyvenime, bet ir profesionalioje veikloje.″

Vertinant jūrų teisės galiojimo ir taikymo pagrindus bei neturint vieningo reguliavimo vykdant vežimus bei bandant nustatyti teisinio režimo taikymo pagrindus susidaro nevienodo reguliavimo problema, tad straipsniu norėtume įliustruotai pateikti vežimų jūra teisės galiojimo nevienodumo pagrindus skirtingose pasaulio valstybėse. Pabrėžtina, jog Roterdamo taisyklės, kurios apibendrina pervežimo jūra bei multimodaliniais būdais santykius, oficialiai ratifikuotos (2019 02 01 duomenimis) tik keturiose valstybėse – Ispanijoje, Toge, Kongo Respublikoje ir Kamerune, tad jų privalomas taikymas dar negalimas (tikėtina, jog jos ir neįsigalios), taigi jų nevertinsime apžvalgoje.  Šios apžvalgos apimčiai svarbus ir krovinio vieneto klausimo sprendimas.

Taigi situacija pateikiama analizuojant atskirus žemynus, o komentarai pateikiami santraukoje po žemėlapiais anglų kalba:

AFRIKA

Azija

Šiaurės Amerika

Pietų Amerika

Australija ir Okenija

Europa

Taigi apibendrinant galima teigti, jog pateiktas reguliaviamo nevienodumas skirtingose pasaulio valstybėse gali sukelti materialių pasekmių, sprendžiant su nuostoliais susijusius klausimus bei siekiant tinkamo nuostolių atlyginimo, o taip pat vertinant galimų nuostolių mastą ir riziką. Pabrėžtina, jog Roterdamo taisyklės, kurios priimtos dar 2009 rugsėjo 23 dieną, sukuria materialius pagrindus vieningam pervežimų reguliavimo režimui, tačiau šių taisyklių faktiniam įsigaliojimui taikoma būtina bent 20 šalių ratifikacijos sąlygą, o kaip ir minėta anksčiau, Roterdamo taisyklės ratifikuotos tik 4 valstybėse, taigi tokiu ratifikacijos tarp valstybių tempu šios taisyklės taptu realiu teisės instrumentu tik 2058 metais. Taigi kol Roterdamo taisyklės nėra įsigaliojusios, netenkinant ratifikavusių šalių skaičiaus salygos, atitinkamose keturiose šias taisykles ratifikavusiose valstybėse taikomas anksčiau ratifikuotas galiojantis reguliavimas, nors ir Roterdamo taisyklių 89 straipsnio 1 ir 2 dalys numato pareigą denonsuoti prieš tai galiojusį vežimo jūrą reguliavimą.

Straipsnį parengė: Šarūnas Gajauskas

Kiekvienam teisininkui taikoma viena pagrindinių pareiginių taisyklių – laikytis senaties ir proceso terminų. Tačiau priklausomai nuo aplinkybių senaties termino praleidimas gali būti ir gynybos strategijos dalis, kuri atneša ir tam tikrų pozityvių pasekmių vienai ar kelioms proceso šalims.

Senaties samprata nacionalinėje teisėje galime rasti apibrėžtą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.124 straipsnyje, kuriame numatoma, jog “Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį.“ Pabrėžtina, jog senaties termino instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą bei vientisumą, netrukdant nusistovėjusios situacijos, padėties ir aplinkybių, kurios įtakos nebedaro asmenų teisių ir pareigų apimčiai.

Pabrėžtina, jog CK 1.125 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrasis senaties terminas sudaro 10 metų. Tačiau pastebėtina ir tai, jog atskiriems santykiams CK ir kiti įstatymai (arba įstatymo galią turintys aktai) gali nustatyti kitokio ilgio senaties terminus. To paties CK 1.125 straipsnio 11 dalis numato, jog “Iš krovinių, keleivių ir bagažo vežimo atsirandantiems reikalavimams taikomi atskirų transporto rūšių kodeksuose (įstatymuose) nustatyti ieškinio senaties terminai.“, o 12 dalis numato, jog “Šalių susitarimu pakeisti ieškinio senaties terminus ir jų skaičiavimo tvarką draudžiama.“

Taigi toliau aptarsime vežimo santykiams aktualius senaties ir kitus terminus:

CMR konvencijoje nustatyti aktualūs terminai:

CMR 30 straipsnio 1 dalis numato, jog“akivaizdžių nuostolių ar sugadinimo atvejais pretenzijos turi būti pareiškiamos vėliausiai krovinio priėmimo metu arba, jeigu nuostoliai ar sugadinimas neakivaizdūs, – ne vėliau kaip per 7 darbo dienas po krovinio priėmimo (neskaitant sekmadienių ir šventės dienų)“.

CMR 30 straipsnio 3 dalis, numato taip pat, jog “Kompensacijos dėl pristatymo termino viršijimo gali būti pareikalauta, jeigu per 21 dieną po to, kai krovinys buvo perduotas gavėjui, buvo pateiktos raštiškos pretenzijos.“

Pabrėžtina, jog CMR konvencijos 30 straipsnio 4 dalis taip pat numato, jog “Apskaičiuojant šiame straipsnyje numatytus terminus, pristatymo diena, patikrinimo diena arba diena, kai krovinys perėjo gavėjo dispozicijon, neįskaitomos.“

Pabrėžtina, jog CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalis numato, jog “Teisė pateikti ieškinį dėl vežimų taikant šią Konvenciją dėl senaties prarandama po vienerių metų. Tačiau tyčinių veiksmų atveju arba kaltinimo, kuris pagal teismo, nagrinėjančio šį atvejį, taikomus įstatymus prilygsta tyčiniams veiksmams, atveju – senaties terminas yra treji metai.“

Pagal CMR konvenciją senaties terminų skačiavimo pradžiai aktualu atsižvelgti į:

“a) krovinio dalinio praradimo, sugadinimo ar pristatymo termino viršijimo atvejais – nuo krovinio pristatymo dienos;

b) visiškai praradus krovinį, senaties terminas pradedamas skaičiuoti trisdešimtąją dieną praėjus sutartam pristatymo terminui, o jeigu dėl pristatymo termino nebuvo susitarta, tai šešiasdešimtąją dieną po to, kai vežėjas priėmė krovinį;

c) visais kitais atvejais – praėjus trims mėnesiams po vežimo sutarties pasirašymo.“

Verta atkreipti dėmesį, jog diena, kuria prasideda senaties terminas, į jį neįskaitoma.

Taip pat pagal CMR konvencijos 32 straipsnio 2 dalį, numatoma, jog “Pretenzijų pateikimas raštu pristabdo senaties termino veikimą iki tos dienos, kai vežėjas raštu atmeta pretenziją ir grąžina prie jos pridėtus dokumentus. Jeigu pretenzija pripažįstama tik iš dalies, tai senaties terminas atnaujinamas tik ginčytinai pretenzijos daliai. Įrodyti pretenzijos ar atsakymo į ją gavimo faktą, taip pat dokumentų grąžinimą privalo ta pusė, kuri remiasi tuo faktu. Kitos pretenzijos, pateiktos tuo pačiu pagrindu, senaties termino nepristabdo.“

CMR konvencijos 32 straipsnio 4 dalis ekspresyviai nurodo, jog “Pasibaigus ieškinio senaties terminui, pretenzijos negali būti pateiktos priešieškinio arba prieštaravimo forma.“

Kaip jau aptarta kitame straipsnyje krovinį vežant keliems vežėjams ieškinio (pretenzijos) senaties terminų skaičiavimui (nepriklausomai nuo sutarčių sudarymo pobūdžio) taikoma CMR konvencijos 39 straipsnio 4 dalis, kuri numato, jog “32 straipsnio nuostatos taip pat taikomos ieškiniams, kuriuos vežėjai pateikia vieni kitiems. Tačiau senaties terminas prasideda arba nuo tos dienos, kai buvo paskelbtas galutinis teismo sprendimas, kuriuo nustatoma būtina sumokėti kompensacinė suma, kaip nurodyta šioje Konvencijoje, arba, jeigu tokio sprendimo nėra, – nuo faktinio atlygio mokėjimo dienos.“ Šio straipsnio taikymo pasekmes senaties terminams aptarėme straipsnyje “Regreso įgyvendinimas pagal CMR konvenciją, krovinį paeiliui vežus keliems vežėjams“.

Vertinant CMR konvencijos 20 straipsnio 1 dalies nuostatas numatoma, jog “Pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo gali, nepateikdamas kitų įrodymų, laikyti krovinį prarastu, jeigu jis, pasibaigus sutartam pristatymo terminui, per 30 dienų nepristatomas, o jeigu terminas nebuvo suderintas,- tai per 60 dienų nuo to momento, kai krovinį perėmė vežėjas.“

Apibendrintai CMR konvencijoje, taikomoje vežimams kelių transportu, nustatyti aktualūs terminai:

Pranešimo terminai:

Akivaizdus pažeidimai – krovinio pristatymo metu;

Neaikivaizdūs pažeidimai – per 7 dienas (neskaitant sekmadienių ir šventinių dienų);

Pavėluotas pristatymas – pretenzijos turi būti pateiktos per 21 dieną (įskaitant sekmadienius ir šventinias dienas).

Krovinys gali būti gali būti laikomas prarastu jei nepristatytas:

sutarus terminą – per 30 dienų, nesutarus terminų – per 60 dienų.

Ieškinių senaties terminai:

Bendrasis senaties terminas – 1 metai;

Tyčios arba didelio neatsargumo, prilygintino tyčiai, salygomis – 3 metai;

Senaties terminai ir jų skaičiavimas vykdant vietinius (kabotažinius) pervežimus kitose valstybėse gali skirtis.

Vežimams jūra aktualūs terminai pagal Hagos-Visbių ir Hamburgo taisykles

Hagos-visbiu taisyklių terminai:

Vadovaujantis Hagos-Visbių taisyklių 6 straipsniu numatoma, jog “Jeigu vežėjui ar jo agentui iškrovimo uoste raštu nepranešama apie prekių netekimą ar sužalojimą ir bendrą tokio netekimo ar sužalojimo pobūdį prieš perduodant prekes asmeniui pagal vežimo sutartį turinčiam teisę jas priimti saugoti, arba prekių perdavimo metu, arba jei netekimas ar sužalojimas netampa akivaizdūs per tris dienas, toks perdavimas yra prima facie įrodymas, kad vežėjas pristatė konosamente nurodytas prekes.“ Taigi jei netekimas ar sužalojimas neakivaizdūs, pranešimas turi būti pateiktas per tris dienas nuo prekių pristatymo.

Taip pat pabrėžtina, jog taisyklės numato, kad 3 straipsnio 6 dalies 4 pastraipą numatoma, jog: „Vadovaudamasis 6 bis dalimi, vežėjas ir laivas bet kuriuo atveju yra visiškai atleidžiami nuo atsakomybės už prekes, jeigu per vienerius metus nuo jų pristatymo arba nuo dienos, kai jos turėjo būti pristatytos, ieškinys nebuvo pareikštas. Šis laikotarpis gali būti pratęstas, jeigu šalys taip susitarė po to, kai atsirado pagrindas pareikšti ieškinį.“

Taipogi, 3 straipsnio 6 bis dalis numato: „Ieškinys dėl nuostolių atlyginimo gali būti pareikštas trečiajam asmeniui net ir po vienerių metų, kaip numatyta ankstesnėje dalyje, jeigu jis pareiškiamas per laikotarpį, numatytą pagal bylą nagrinėjančio teismo teisę. Tačiau šis numatytas laikotarpis neturi būti trumpesnis negu trys mėnesiai nuo dienos, kai tokį ieškinį dėl nuostolių atlyginimo pateikęs asmuo susitarė dėl reikalavimų patenkinimo arba jam laikantis procesinės teisės normų buvo įteiktas šaukimas į teismą byloje, kurioje jis yra atsakovas.“

Hamburgo taisyklėse nustatyti terminai:

Hamburgo taisyklių 19 straipsnio 1 dalis nustato griežtą reguliavimą, jog pranešimai apie akivaizdžius pažeidimus turėtų būti pateikti ne vėliau nei per vieną darbo dieną po krovinio pristatymo. Tuo tarpu to paties straipsnio 2 dalis numato, jog jei žala yra neakivaizdi pranešimai apie žalą ar nuostolius gali būti pateikti per 15 iš eilės einančių dienų po dienos kai krovinys buvo pristatytas gavėjui.

Pagal Hamburgo taisyklių 19 straipsnio 5 dalies nuostatas numatoma, jog jokia kompensacija nebus mokama atsiradusi dėl vėlavimo, nebent pranešimai raštu dėl vėlavimo bus pateikti per 60 iš eilės einančių dienų po dienos kai krovinys buvo pristatytas gavėjui.

To paties straipsnio 7 dalis nustato, jog pranešimas apie krovinio praradimą arba apgadinimą pateikiamas raštu ne vėliau nei per 90 iš eilės einančių dienų po žalos ar pažeidimų atsiradimo arba po pristatymo, priklausomai kuris iš šių veiksmų yra vėlesnis. Kitu atveju laikoma, jog nesilaikius nustatytų pranešimo terminų atimama teisė taikyti vežėjo atsakomybės pagrindus.

Pagal Hamburgo taisyklių 20 straipsnio 1 dalies nuostatas numatoma, jog ieškiniams susijusiems su vežimu pagal taisyklių nuostatas taikomas 2 metų senaties terminas. Terminas skaiciuojamas nuo krovinio pristatymo datos, o krovinio nepristačius nuo paskutinės dienos kai krovinys pagal sutartą terminą turėjo būti pristatytas gavėjui. Terminai pagal bendrąja taisyklę skaičiuojami nuo sekančios dienos. Taip pat pagal šio staipsnio 4 dalį asmuo kuriam pareiškti reikalavimai gali pratęsti terminą rašytine deklaracija pretenzijų reiškėjui.

Taip pat, Hamburgo taisyklių 5 straipsnio 3 dalis numato, jog teise pateikti pretenzijas turintis asmuo nepristačius krovinio per 60 dienų nuo sutarto termino gali laikyti krovinį prarastu.

Pabrėžtina, jog ieškiniai dėl nuostolių atlyginimo trečiajo asmens gali būti pareiškti ir praėjus dviejų metu senaties terminui jeigu jie pareiškiami per laikotarpį, numatytą pagal bylą nagrinėjančio teismo teisę. Tačiau šis numatytas laikotarpis neturi būti trumpesnis negu 90 dienų.

Apibendrintai vežimams jūra taikomose Hagos-Visbiu ir Hamburgo taisyklėse taikomi terminai:

Pranešimo terminai:

Hagos-Visbių taisyklės – akivaizdūs pažeidimai iškart po pristatymo, atsiradę vėliau bei neakivaizdūs per 3 dienas nuo pristatymo;

Hamburgo taisyklės – akivaizdūs pažeidimai ne vėliau nei per vieną darbo dieną po pristatymo (skaičiuojant nuo sekančios dienos), atsiradę vėliau bei neakivaizdūs per 15 dienų nuo pristatymo;

Krovinio pristatymo vėlavimas: Hamburgo taisyklės – 60 dienų po pristatymo

Trečiųjų asmenų pretenzijos: Hagos visbių taisyklės – 1 metai + < 3 mėnesiai, Hamburgo taisyklės – 2 metai + ne mažiau 90 dienų (abiem atvejais priklausomai nuo nacionalinėje teisėje pateikiamų terminų); Ieškinių senaties terminai: Hagos visbių taisyklės – 1 metai;

Hamburgo taisyklės – 2 metai;

Oro pervežimams taikomi terminai pagal Varšuvos ir Montrealio konvencijas

Varšuvos konvencija:

13 straipsnio 3 dalis numato, jog “Jei vežėjas pripažino prekės praradimą arba jei prekės neatvežamos per septynias dienas nuo tos dienos, kai jos turėjo būti atvežtos, gavėjui leidžiama vežėjo atžvilgiu pasinaudoti teisėmis, kylančiomis iš vežimo sutarties.“

26 straipsnio 2 dalis numato, jog “Sugadinimo atveju gavėjas, pastebėjęs sugadinimą, turi tuoj pat arba vėliausiai per tris dienas bagažo atveju ir septynias dienas prekių atžvilgiu, skaičiuojant nuo jų gavimo dienos, pareikšti vežėjui pretenziją. Jei šis terminas praleidžiamas, pretenzija turi būti pareikšta ne vėliau kaip per keturiolika dienų, kai bagažas arba prekės buvo perduotos jo disponavimui.“

Taip pat, to paties straipsnio 4 dalis numato, jog “Jei per nustatytą terminą pretenzija nepareiškiama, jokie ieškiniai vežėjui nepriimami, išskyrus tuos atvejus, kai pastarasis apgavo.“

29 straipsnio 1 dalis numato, jog “Teisė į ieškinį prarandama, jei ieškinys dėl atsakomybės nebus pareikštas per du metus nuo atvykimo dienos arba nuo tos dienos, kai orlaivis turėjo atvykti, arba nuo vežimo nutrūkimo dienos.“

To paties straipsnio 2 dalis numato, jog “Termino skaičiavimo tvarką nustato įstatymas teismo, kuriam įteiktas ieškinys“

35 straipsnis nustato, jog “Kai šioje Konvencijoje kalbama apie „dienas“, suprantamos visos kalendorinės dienos, o ne darbo dienos“

Montrealio Konvencija:

13 straipsnio 3 dalis taip pat nustato, jog “Jei vežėjas pripažįsta, kad krovinys prarastas arba jei krovinys neatvežamas per septynias dienas nuo tos dienos, kai jis turėjo būti atvežtas, gavėjas turi teisę pasinaudoti vežimo sutartyje numatytomis teisėmis vežėjo atžvilgiu.“

Taipogi, 31 straipsnio 2 dalis numato, jog “Žalos atveju – asmuo turintis teisę, kad jam būtų pristatytas krovinys, pastebėjęs padarytą žalą, tuoj pat arba vėliausiai per 7 dienas nuo įregistruoto bagažo gavimo dienos bei per 14 dienų nuo krovinio gavimo dienos privalo pateikti skundą vežėjui. Jei vėluojama, skundas privalo būti pareikštas ne vėliau kaip per 21 dieną nuo tos dienos, kai jam buvo perduotas bagažas ar krovinys“.

Montrealio konvencijos 35 straipsnio 1 dalis, kalbanti apie ieškinių senatį, numato, jog “Teisė į žalos atlyginimą panaikinama, jeigu ieškinys nebuvo pareikštas per dvejus metus, skaičiuojant nuo atvykimo į paskirties vietą dienos arba nuo tos dienos, kada orlaivis turėjo atvykti, arba nuo tos dienos, kada vežimas sustojo“

Pabrėžtina, jog 2 šio straipsnio dalis nustato, jog “Šio laikotarpio apskaičiavimo metodas nustatomas pagal teismo, kuriam pateiktas ieškinys, vietos teisę“.

Montrealio konvencijos 52 straipsnis taip pat kaip ir Varšuvos konvencijos 35 straipsnis, numato, jog “Kai šioje Konvencijoje kalbama apie „dienas“, jos suprantamos kaip kalendorinės dienos, o ne darbo dienos.“

Apibendrintai Varšuvos ir Montrealio konvencijose nustatyti aktualūs terminai:

Pranešimas apie žalą:

Varšuvos konvencija – pastebėjus pažeidimus tuoj pat arba vėliausiai per 3 dienas bagažo atveju ir 7 dienas prekių atžvilgiu, skaičiuojant nuo jų gavimo dienos. Jei šis terminas praleidžiamas, pretenzija turi būti pareikšta (neakivaizdžių defektų atveju) ne vėliau kaip per 14 dienų, kai bagažas arba prekės buvo perduotos gavėjo disponavimui.

Montrealio konvencija – tuoj pat arba vėliausiai per 7 dienas nuo įregistruoto bagažo gavimo dienos bei per 14 dienų nuo krovinio gavimo dienos privalo pateikti skundą vežėjui.

Krovinio praradimo pripažinimas: Varšuvos konvencija – praradus arba nepristačius krovinio per 7 dienas nuo sutarto termino.

Vėlavimas: Montrealio konvencija – skundas privalo būti pareikštas ne vėliau kaip per 21 dieną nuo tos dienos, kai vežėjui buvo perduotas bagažas ar krovinys.

Senaties terminai ieškiniui: 

Varšuvos konvencija – 2 metai nuo atvykimo dienos arba nuo tos dienos, kai orlaivis turėjo atvykti, arba nuo vežimo nutrūkimo dienos;

Montrealio konvencija – 2 metai nuo atvykimo dienos arba nuo tos dienos, kai orlaivis turėjo atvykti, arba nuo vežimo nutrūkimo dienos.

Vežimams geležinkeliu pagal SMGS ir COTIF-CIM taisykles aktualūs terminai

SMGS taisyklių nuostatos:

Vadovaujantis 31 straipsnio 1 dalimi, numatoma, jog “siuntėjo ar gavėjo pretenzijos ir ieškiniai geležinkeliams pagal vežimo sutartis arba geležinkelių reikalavimai ir ieškiniai siuntėjams ar gavėjams dėl važtapinigių, baudų ir nuostolių atlygio sumokėjimo gali būti pateikti per 9 mėnesius, išskyrus pretenzijas ir ieškinius dėl krovinio pristatymo termino pažeidimo, kuriems pateikti nustatomas 2 mėnesių terminas.“

To paties straipsnio 2 dalis, numato, jog šio straipsnio 1 paragrafe nurodyti terminai skaičiuojami atitinkamai:

1) pretenzijoms dėl atlyginimo už dalinį krovinio praradimą, masės trūkumą, krovinio sugadinimą, gedimą arba dėl kitokių priežasčių pablogėjusią krovinio kokybę, dėl krovinio pristatymo termino pažeidimo – nuo krovinio išdavimo gavėjui dienos;

2) pretenzijoms dėl visiško krovinio praradimo – praėjus 30-iai dienų nuo krovinio pristatymo termino, paskaičiuoto pagal 14 straipsnį, pabaigos; 3) pretenzijoms dėl papildomo apmokėjimo arba pretenzijoms dėl važtapinigių, baudų grąžinimo arba pretenzijoms, susijusioms su perskaičiavimais dėl klaidingo tarifo taikymo, – nuo apmokėjimo dienos arba, jeigu apmokėjimas nebuvo atliktas, nuo krovinio išdavimo dienos; 4) visoms kitoms pretenzijoms ir reikalavimams – nuo aplinkybių, kuriomis remiantis juos galima pateikti, nustatymo dienos. Senaties termino pradžios data į terminą neįtraukiama.

31 Straipsnio 3 dalis numato, jog “Jeigu siuntėjas arba gavėjas pateikė geležinkeliui raštišką, pagal 29 straipsnį įformintą pretenziją, šio straipsnio 1 paragrafe nurodyto senaties termino eiga pristabdoma. Senaties termino eiga tęsiasi nuo tos dienos, kai geležinkelis pranešė pretenzijos pareiškėjui apie visos arba dalies jo pretenzijos atmetimą; atmetimo diena laikoma nurodyta išsiuntimo punkto pašto spaudo data arba diena, kada pretenzijos pateikėjas savo rašteliu patvirtino pranešimo apie atmetimą gavimą. Jeigu pretenzija palikta be atsakymo, tai senaties termino eiga atnaujinama nuo 29 straipsnio 8 paragrafe nurodyto termino. Įrodymus apie pretenzijos išsiuntimą geležinkeliui arba apie atsakymą į ją ir apie dokumentų arba neišsamios pretenzijos grąžinimą pagal 29 straipsnio 7 paragrafą turi pateikti ta šalis, kuri remiasi šiais faktais. Pakartotinės pretenzijos, kuriose pareiškiami anksčiau pateikti reikalavimai, nepristabdo numatyto šio straipsnio 1 paragrafe senaties termino eigos.“

To paties straipsnio 4 dalis imperatyviai numato, jog “pretenzijos ir reikalavimai, kurių senaties terminas pasibaigė, negali būti pateikti kaip ieškiniai.“

Vienodosios tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais sutarties taisyklės CIM:

Pagal CIM taisyklių 48 straipsnio 1 dalį – “Ieškinių, susijusių su vežimo sutartimi, senaties terminas – vieneri metai. Tačiau dvejų metų senaties terminas taikomas:
a) ieškiniams dėl išperkamojo mokesčio, kurį vežėjas yra paėmęs iš gavėjo, susigrąžinimo;
b) ieškiniams dėl pajamų, gautų vežėjui pardavus krovinį, susigrąžinimo;
c) ieškiniams dėl žalos, atsiradusios dėl veiksmų arba neveikimo siekiant tyčia padaryti tokią žalą arba elgiantis nerūpestingai, bet suvokiant, kad dėl tokių veiksmų gali būti padaryta ši žala;
d) ieškiniams dėl vežimo sutarčių, sudarytų prieš važtos dokumentų performinimą 28 straipsnyje numatytu atveju.“

Pagal CIM taisyklių 48 straipsnio 2 dalį numatoma, jog ieškinių senaties terminas pradedamas skaičiuoti:
“a) nuo trisdešimtos dienos pasibaigus krovinio pristatymo terminui – ieškiniams dėl kompensacijos už visą prarastą krovinį;
b) nuo krovinio pristatymo dienos – ieškiniams dėl kompensacijos už krovinio dalies praradimą, apgadinimą arba vėlavimą jį pristatyti per krovinio pristatymo terminą;
c) nuo tos dienos, kai galima įgyvendinti savo teises, – visais kitais atvejais. Nurodyta senaties termino pradžios diena į senaties terminą neįskaičiuojama.“
To paties straipsnio 3 dalis numato, jog “raštu pateikus reikalavimą, senaties terminas sustabdomas iki tos dienos, kai vežėjas rašytiniu pranešimu atmeta reikalavimą ir grąžina pridėtus dokumentus. Jeigu reikalavimas pripažįstamas tik iš dalies, senaties terminas toliau skaičiuojamas ginčytinai reikalavimo daliai. Pareiga įrodyti, kad reikalavimas yra gautas ar į jį atsakyta arba kad dokumentai yra grąžinti, tenka šaliai, kuri remiasi atitinkamu faktu. Dėl vėliau pateiktų reikalavimų tuo pačiu pagrindu senaties terminas nestabdomas.“

48 straipsnio 4 dalis numato, jog “pasibaigus senaties terminui, nebegalima pareikšti ieškinio net priešieškinio ar prieštaravimo forma.“

Taip pat pabrėžtina, jog pagal CIM taisyklių 29 straipsnio 1 dalį, nustatoma, jog “Turintis tam teisę asmuo gali, neprivalėdamas pateikti papildomų įrodymų, laikyti krovinį prarastu, jeigu per 30 dienų nuo krovinio pristatymo termino pabaigos jis nebuvo pristatytas arba perduotas disponuoti.“

Apibendrintai vežimams geležinkeliais taikomose SMGS ir CIM taisyklėse nustatyti aktualūs terminai:

Ieškinio senaties terminas: SMGS – 9 mėnesiai, CIM – 1 metai (tam tikrais atvejais – 2 metai);

Pretenzijos dėl vėlavimo: SMGS – 2 mėnesiai, CIM – 60 dienų;

Draudimo santykiams aktualūs terminai:

Veikiant vežimų sektoriuje jau tapo rinkos standartu drausti savo kaip faktinio ar sutartinio vežėjo atsakomybę, tad būtina apibrėžti, jog CK 1.125 straipsnio 7 dalis numato “Sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams.“ Būtina pabrėžti, jog draudikui perėmus subrogacijos teise reikalavimą, aptartą straipsnyje Regreso, subrogacijos ir cesijos santykis, savaime netaikomas šis terminas, o galioja prieš tai prievolę turėjusiam asmeniui skaičiuoti terminai ir jie tęsiasi.

Straipsnį parengė: Šarūnas Gajauskas

Vežant krovinius keliais ir transportavimo metu įvykus žalai, norint tinkamai įgyvendinti krovinio savininko teisę į nuostolių atlyginimą atsiranda pagrįstas pagrindas vertinti esminius skirtumus reiškiant reklamacijas (pranešimas) ir reikalavimus (pretenzijas) dėl padarytos žalos. Materialiai ir procesiškai tai skirtingi veiksmai, kurie svarbūs kiekvienu atveju, kai patyrus žalą ar nuostolius vežant krovinius pagal CMR konvencijos nuostatas norima šių nuostolių kompensaciją teisėtai gauti iš atsakingo asmens. Pabrėžtina, jog nors panašus procedūrų aiškinimas taip pat taikytinas ir nacionalinėse teisės doktrinose visoje kontinentinėje Europoje, tačiau šiame straipsnyje trumpai aptarsime ir vertinsime tik tarptautinių vežimų srityje teikiamus pranešimus ir pretenzijas dėl žalos, joms keliamus formalius reikalavimus ir teisines pasėkmes.

Taigi, kaip ir minėta, pagal CMR konvencijos nuostatas įvykus žalai būtina skirti atskirus procesinius veiksmus, įgyvendinant savo teisę į nuostolių atlyginimą, teikiant:

Reklamacijas – teikiama kaip pirminis pranešimas tik nustačius žalos faktą (Pagal CMR 30 straipsnį);
Pretenzijas – teikiama pareiškiant faktinį pagrįstą reikalavimą dėl patirtų nuostolių atlyginimo (Pagal CMR 32 straipsnį).
Reklamacija arba pranešimas apie žalą pagal CMR konvenciją

Vadovaujantis suformuota Lietuvos teismų praktika, numatoma, jog “CMR konvencijos 30 straipsnyje nurodytos reklamacijos (pretenzijos) yra bendro pobūdžio pranešimas vežėjui apie trūkumus. Tokios pretenzijos (reklamacijos) gali būti įrašomos į važtaraštį arba atskirai išsiųstos paštu, faksu ar telegrafu.“ (Civilinė byla Nr. 2A-142-640/2015)

Reklamacijos teikimo poreikis aiškinamas CMR Konvencijos 30 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato, kad “jeigu gavėjas priima prekių siuntą be tinkamo jų būklės patikrinimo drauge su vežėju, arba nepateikia jam reklamacijų, apibūdinančių praradimą ar žalą, ne vėliau kaip krovinio priėmimo metu, jei praradimas ar žala akivaizdūs, ir ne vėliau kaip per 7 dienas nuo pristatymo dienos, jei žala ar praradimas nėra akivaizdūs, tai laikoma, kad gavėjas priėmė prekių siuntą tokios būklės, kuri nurodyta važtaraštyje.“ Pabrėžtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau LAT) teisėjų Senato 2001-06-15 nutarimo Nr.31, 42 dalis nurodo, kad jei “gavus krovinį jo defektai (trūkumai) yra akivaizdūs (matomi ir be išpakavimo) vežėjui (arba vežėjo vairuotojui) turi būti nedelsiant (žodžiu arba raštu) pateikta reklamacija. Tačiau reklamacijų poreikis atsiranda ne tik pabrėžiant žalos atsiradimo ir fiksavimo faktą, bet ir vadovaujantis CMR konvencijos 30 straipsnio 5 dalį, kuri numato, jog šalių bendradarbiavimo pareigą sprendžiant situaciją.“

Bandant detaliau atskleisti reklamacijos sąvoką būtina vadovaujantis minėtu LAT Senato nutarimu, kuriuo numatoma, jog “CMR Kon­ven­ci­jos 30 straipsnio 1 dalies pras­me re­kla­ma­ci­ja – ben­dro po­bū­džio pra­ne­ši­mas ve­žė­jui apie at­vež­to kro­vi­nio de­fek­tus. Re­kla­ma­ci­jos tiks­las – su­teik­ti ve­žė­jui in­for­ma­ci­ją apie aki­vaiz­džius trū­ku­mus, kad ve­žė­jas ga­lė­tų tuoj pat im­tis ne­ati­dė­lio­ti­nų veiks­mų ža­los dy­džiui, jos po­bū­džiui ir su­si­da­ry­mo me­cha­niz­mui nu­sta­ty­ti. Kaip bu­vo nu­sta­ty­ta by­lo­je, ga­vė­jas, pri­im­da­mas kro­vi­nį, at­li­ko kro­vi­nio būk­lės eks­per­ti­zę ir ja va­do­vau­da­ma­sis at­si­sa­kė pri­im­ti su­ga­din­tą kro­vi­nio da­lį, pa­žy­mė­da­mas tai važ­ta­raš­ty­je. To­kie ga­vė­jo veiks­mai lei­džia da­ry­ti iš­va­dą, jog ve­žė­jas bu­vo tin­ka­mai in­for­muo­tas dėl kro­vi­nio su­ga­di­ni­mo, kaip to rei­ka­lau­ja CMR kon­ven­ci­ja“. Taip pat, teismų praktikoje, taikant 1956 metų Ženevos Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) normas, apžvalgos XIV skyriuje ,,Reklamacijos, pretenzijos ir ieškiniai“ yra nurodyta, kad ,,Reklamacija, padaryta CMR važtaraštyje turi įrodymo galią, nes jei nėra pažymėta važtaraštyje apie prekių būklę jų gavimo metu, laikoma, kad prekės gautos tinkamos kokybės“. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007-06-22 dienos nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-2007 konstatavo, kad CMR konvencijos prasme vežėjo atsakomybė už krovinį pasibaigia, kai CMR važtaraštį pasirašo gavėjas (taip patvirtindamas apie krovinio pristatymą), kuris tampa atsakingas už krovinio likimą.

Pabrėžtina, jog LAT senato nutarimu taip pat buvo apibrėžtas ir teikiamų reklamacijų pateikimo forma, nustatant, jog “teismai taikydami CMR Kon­ven­ci­jos 30 straipsnio 1 dalimi, ne­tin­ka­mai jį aiš­ki­no, kon­sta­tuo­da­mi, jog pre­ten­zi­jos (re­kla­ma­ci­jos) tu­ri bū­ti pa­reiš­kia­mos raš­tu. CMR Kon­ven­ci­jos 30 straipsnio 1 dalis nu­ma­to, jog pre­ten­zi­jos ve­žė­jui dėl kro­vi­nio būk­lės pri­va­lo bū­ti pa­reiš­kia­mos raš­tu tik tuo at­ve­ju, jei­gu kro­vi­nio pra­ra­di­mas ar su­ga­di­ni­mas nė­ra aki­vaiz­dūs. Ga­vė­jo re­kla­ma­ci­jai, reiš­kia­mai dėl aki­vaiz­džių trū­ku­mų, nė­ra nu­sta­ty­ta pri­va­lo­ma ra­šy­ti­nė for­ma, to­dėl to­kia re­kla­ma­ci­ja ve­žė­jui ga­li bū­ti pa­reiš­kia­ma tiek raš­tu, tiek žo­džiu, tiek bet ko­kia ki­ta for­ma (taip pat ir pa­da­rant žy­mą važ­ta­raš­ty­je). Tai, ar re­kla­ma­ci­ja ve­žė­jui pa­reikš­ta tin­ka­mai, kiek­vie­nu at­ve­ju tu­ri bū­ti ver­ti­na­ma at­si­žvel­giant į re­kla­ma­ci­jos tiks­lą bei kon­kre­čias by­los ap­lin­ky­bes (LAT se­na­to nu­ta­ri­mas Nr. 31). “

Taigi įvykus žalai savaime pabrėžtina, jog šalis turi pareigą pranešti apie žalos faktą pateikiant pranešimą. Vienoje iš bylų nustatyta, jog šalių susirašinėjimas per programą „Skype“ taip pat vertintinas kaip tinkamas šalies informavimas apie patirtus nuostolius, nurodant galimybę pareikšti net ir tolesnes pretenzijas tuo pačiu komunikaciniu būdu (Civilinė byla Nr.2A-142-640/2015). Taigi vertinant reklamacijų ir pretenzijų santykį teismų praktikoje būtina atsižvelgti į tai, kad reklamacijų teikimui paliekama formos pasirinkimo laisvė, taip net susirašinėjimas elektroninio ryšio priemonėmis (pvz. per programą „Skype“) gali būti laikomas reklamacijos pobūdžio priemone, įrodant, jog šalis buvo tinkamai informuota apie pažeidimus. Tačiau tokiu būdu nenurodant aiškiai suformuoto reikalavimo, žalos dydžio, o taip pat nepateikus dokumentų, kurių pagrindu pretenziją gavęs atsakovas galėtų daryti išvadą – tenkinti pretenziją ar ne, toks susirašinėjimas su šalimi elektroninio ryšio priemone negalėtų būti laikomas pretenzija sukeliančia tam tikras teisines procesines pasėkmes – sustabdančia ieškinio senaties terminą. Pabrėžtina, jog CMR važtaraštyje gavėjo padaryti įrašai gali būti traktuotini reklamacijos pareiškimu tiesioginiam vežėjui, įvertinus, kad krovinio gavėjas krovinio iškrovimo dieną pateikė ieškovui rašytinę reklamaciją dėl dalies krovinio sugadinimo bei tai, kad šaliai buvo tinkamai pranešta apie krovinio dalies sugadinimą. Atkreiptinas dėmesys, kad reklamacija, reiškiama CMR konvencijos 30 straipsnio pagrindu, negali būti prilyginama pretenzijai, minimai CMR konvencijos 32 straipsnio 2 dalyje, nes reklamacijos ieškinio senaties termino nestabdo, reklamacijose, reiškiamose CMR konvencijos 30 straipsnio pagrindu, skirtingai nuo pretenzijų, minimų CMR konvencijos 32 straipsnio 2 dalyje, nėra būtina nurodyti žalos dydį, reikalavimo pagrindą ir kt., o pakanka, kad būtų konstatuota, jog pristatyo krovinio būklė nėra tinkama. Todėl nei pastaba važtaraštyje dėl vežimo sąlygų pažeidimo, nei elektroninis susirašinėjimas, nelaikytini pretenzijomis CMR konvencijos 32 straipsnio 2 dalies prasme, kurios sustabdo ieškinio senaties terminą.

Pretenzija arba reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo

Pretenzija – tai dokumentas, kurio pagrindu pareiškiamas pagrįstas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo ir ja sukuriamos tam tikros teisinės pasėkmės jos gavėjui. Kaip jau minėta, pretenzija, kaip ji pateikiama CMR konvencijos 32 straipsnio nuostatose, skirtingai nuo reklamacijų, reiškiamų CMR konvencijos 30 straipsnio pagrindu, būtina nurodyti žalos dydį, reikalavimo pagrindą ir kitą svarbią informaciją, nes šiuo dokumentu įgyvendinamos tam tikros procesinės teisės sukuriant teisines pasėkmes.

Vadovaujantis CMR konvencijos 32 straipsnio 2 dalimi, numatoma, jog “pretenzijų pateikimas raštu pristabdo senaties termino veikimą iki tos dienos, kai vežėjas raštu atmeta pretenziją ir grąžina prie jos pridėtus dokumentus. Jeigu pretenzija pripažįstama tik iš dalies, tai senaties terminas atnaujinamas tik ginčytinai pretenzijos daliai. Įrodyti pretenzijos ar atsakymo į ją gavimo faktą, taip pat dokumentų grąžinimą privalo ta pusė, kuri remiasi tuo faktu. Kitos pretenzijos, pateiktos tuo pačiu pagrindu, senaties termino nepristabdo“. Kaip numato LAT Senatas pabrėžtina, jog konvencijoje nėra imperatyvaus reikalavimo pareikšti pretenziją prieš pareiškiant ieškinį teisme dėl krovinio praradimo ar sugadinimo (išskyrus dėl nuostolių atlyginimo už pavėluotą pristatymą), bet pretenzijos pareiškimas sustabdo ieškininės senaties termino eigą iki tos dienos, kai gaunamas pretenzijos atmetimas ir grąžinami prie pretenzijos pridėti dokumentai (CMR konvencija 32 straipsnis 2 dalis).

Pretenziją, kuria sustabdoma ieškininės senaties termino eiga, raštu gali pareikšti siuntėjas ir gavėjas arba kiti turintys reikalavimo teisę asmenys vežėjui, taip pat ir vežėjas kitiems proceso dalyviams (lat senatas). Pretenzija, sustabdančia ieškininės senaties termino eigą, laikytinas ne bet koks rašytinis kreipimasis, o tik toks, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytas reikalavimas, žalos dydis, atsakomybės pagrindai, taip pat pridėti dokumentai, kurių pagrindu pretenziją gavęs asmuo galėtų daryti išvadą – tenkinti pretenziją arba ne (LAT se­na­to nu­ta­ri­mas Nr. 31). Taigi atkreiptinas dėmesys, jog vadovaujantis Lietuvos teismų praktika, ir norint tam tikrų teisinių pasėkmių, teikiamai pretenzijai keliami tam tikri reikalavimai: “pretenzija nelaikytinas bet koks rašytinis pareiškimas, o tik toks, kuriame aiškiai nurodytas reikalavimas, žalos dydis, atsakomybės pagrindai, taip pat pridėti dokumentai, iš kurių būtų galima spręsti, ar pripažinti pretenziją. Tokie reikalavimai pretenzijai yra susiformavę tarptautinėje praktikoje“ (Civilinė byla Nr.3K-3-263/2011).

Apibendrinus būtina pabrėžti, jog pranešimų apie žalą (reklamacijų) ir reikalavimų dėl nuostolių (pretenzijų) skirtumai labai aiškūs: teiktinoms reklamacijoms paliekama jų formos pasirinkimo laisvė (nors verta apsvarstyti ir tai, jog reklamacijos teikimo faktą vistiek vėliau gali tekti įrodinėti, taigi rekomenduotina rinktis tam priimtiniausią formą), tuo tarpu pretenzijų reiškimui nustatytina būtina rašytinė forma. Tokie materialųs formos skirtumai egzistuoja tuo pagrindu, jog reikalavimu dėl patirtų nuostolių atlyginimo (pretenzija) siekiama sukurti tam tikras procesines pasėkmes – sustabdyti senaties terminą, o vadovaujantis bendra teisės teorija, teigtina, jog formos nesilaikymas atima teise remtis juridiniu faktu prieš trečiuosius asmenis, taip sudarant papildomų keblumų teisme kilus procesinių terminų praleidimo klausimui. Nepaisant to būtina pabrežti, jog reklamacija sudaro prielaidas žalos fakto nustatymui ir vežėjo kaltės prezumpcijos taikymui, tačiau pretenzijų reiškėjui vistiek paliekama universali pareiga tinkamai įrodyti nuostolio dydį. Pabrėžtina, jog įgyvendinant savo teises galima ir nereikšti reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo (pretenzijų), o tiesiogiai savo teisę įgyvendinti ir ją ginti teisme, nes pretenzijos teikimas tai teisė, bet ne pareiga. Taipogi, verta atminti, jog pretenzijų procesinėms pasėkmėms kilti keliamos būtinos sąlygos nuostolių pagrįstumui ir jų įrodytinumui.

Straipsnį parengė: Šarūnas Gajauskas

HBrokers has built a network of international partners, so we can take care of all the client’s insurance needs, all over Europe. Our partners can help you repair or transport your car to another country, take care of all your transportation needs by sea, air, water or rail. Help you buy ferry tickets or assist with road payment machines or fuel cards around the world.

Insurance benefits

• Taking care of customers’ insurance needs in Europe
• Transporting the car to another state or repairing it
• Meeting transport needs – by sea, air or rail
• Ferry ticket assistance
• Assistance in working with road payment devices
• Help with fuel cards worldwide